pirmadienis, gruodžio 29

„Brangioji Marta! Linkiu 1953 metais laisvės“

Rokas Sinkevičius
Tremtinys, Nr. 48 (1118), 2014 m. gruodžio 29 d., p. 8.

1990 metais Lietuvos Sąjūdžio Prienų tarybos laikraštyje „Gėlupis“ ir 2013 metais „Laisvės kovų archyvo“ 45 numeryje buvo publikuota Birutės Jonelienės apybraiža „Neskaityti istorijos puslapiai“, skirta partizanų ryšininkės, sovietų kalėjimų ir lagerių kankinės Mortos Linkaitės (1925–1992) biografijai.

1951 metais M. Linkaitė po žiaurių tardymų buvo nuteista 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Iš pradžių kalinta Intoje, vėliau perkelta į lagerį Abezėje, kur buvo laikomi  nebepajėgiantys dirbti, suluošinti politiniai kaliniai. Galiausiai kaip nepagydoma 1956 metais išleista grįžti į Lietuvą.

Iš šio laikotarpio išlikę keli jai nupiešti ir užrašyti atvirukai, datuoti 1952–1955 metais. Kai kurie iš jų buvo eksponuojami 2012 metų gruodį parengtoje parodoje „Kalėdos – stebuklų laukimas“, veikusioje LPKTS būstinės salėje Kaune.

Tarp šių pasveikinimo atvirukų išsiskiria vienas, užrašytas net trimis kalbomis. Iki šiol jis, berods, nebuvo pilnai išverstas. Inventorizuodami muziejininkai buvo pažymėję, kad jis rašytas „lietuvių ir rusų?“ kalbomis, tačiau bent trumpai atidžiau žvilgtelėjus, akivaizdu, kad didžioji pasveikinimo dalis suraityta rašmenimis, primenančiais kai kurių Kaukazo tautų raidynus.

Atvirukas pieštas ir užrašytas paprastu pieštuku, ant viršelio trumpais brūkšniais su vaikišku paprastumu ir nuoširdumu nupieštas elnias žiemos naktį, eglės, jaunas mėnulis ir žvaigždės. Apačioje riestomis kirilicos raidėmis rusiškai sveikinama „S novym godom“ („Su naujais metais“).

Atviruko vidinės pusės dešinėje lietuviškai su klaidomis užrašyta: „Sveikina su Naujeus Metais! Brangioji Marta! Linkiu 1953 mates laisvis. Inta. 1953 m. 1/I.“

Kairėje pusėje užrašas, kaip pavyko išsiaiškinti, yra armėniškas. Apytikslis vertimas į lietuvių kalbą skambėtų taip: „Su artėjančiais 1953 metais! Linkiu jums, kad metai būtų sėkmingi ir atneštų daug gerų įvykių. Tegul ateinantys metai būna išsilaisvinimo metai, linkiu, kad jūs vėl susijungtumėte su broliais ir seserimis. Inta. 1953 m. sausio 1 d. C...k“.

Taigi įrašai lietuvių ir armėnų kalbomis iš dalies atkartoja vienas kitą ir išreiškia laisvės troškimą, neretai nuskambėdavusį Laisvės kovotojų ir politinių kalinių palinkėjimuose. Atviruko autorė pasirašo pirmąja ir paskutiniąja savo vardo raide – „C...k“. Gali būti, kad čia paslėptas Covik ar kuris kitas armėniškas vardas. Tikėtina, kad abi merginos artimai draugavo, lietuvę Mortą armėnė vadino jai įprastesniu Martos vardu. Naujųjų metų proga ji ne tik nupiešė savo draugei atviruką, užrašė palinkėjimą savo gimtąja kalba, bet ir pasistengė išversti kelis svarbiausius žodžius į jai beveik nepažįstamą lietuvių kalbą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą