Vimas Kioleris (Wim Köhler)
Žmonija iš lėto tampa savo ankstesnės, gerai prisitaikiusios formos mutavusiu šešėliu, teigia genetikos profesorius Rolfas Hoekstra.
Ar žmonija patiria genetinį nuosmukį? Rolfas Hoekstra mano, kad taip. Vasario viduryje genetikos profesorius skaitė paskaitą Vageningeno universitete, pavadintą „Po Darvino“. Jis įrodinėja, kad žmonija priėjo lemiamą posūkio tašką. Po milijonų metų, per kuriuos ji vis labiau prisitaikė prie aplinkos, žmonija išsilaisvino iš griežtos natūralios atrankos tvarkos.
Hoekstra dirbo profesoriumi du dešimtmečius. Jis specializavosi evoliucijos srityje, studijuodamas bakterijų ir grybų natūralią atranką. Jis yra mokymo vadovo „Evoliucija, įvadas“ bendraautorius.
Kodėl Darvinas pasiliko praeityje?
„Darvinas į natūralią atranką žiūrėjo kaip į evoliucijos varomąją jėgą. Bet šią jėgą palaužė žmonės, gyvenantys išsivysčiusiose šalyse. Mes galime kontroliuoti savo aplinką iki tokio lygio, kad dauguma problemų išsprendžiama prieš įsitraukiant natūraliajai atrankai. Turime medicininius ir techninius sprendimus daugumai fizinių problemų, netgi toms, kurias lemia genetinės priežastys. Pakirtome natūraliosios atrankos jėgą.“
Ar tai blogai?
„Ne, tai nėra blogai, tačiau tai veda prie genetinio prastėjimo. Mūsų medicininiai sprendimai grakštūs, nes jie ne tokie žiaurūs kaip natūrali atranka. Kol esame pajėgūs palaikyti šią kultūrą, problemų nekyla, tačiau jei ji kada nors išnyktų, daugybė problemų pakeltų galvas.“
Ką turėtume daryti?
„Nežinau, ar egzistuoja kokie nors humaniški problemos sprendimai. Drakoniški įmanomi, bet aš jiems nepritariu.“
Kada šis prastėjimas prasidėjo?
„Po Pramonės revoliucijos, apie 1850 m., žmonių aplinka smarkiai pasikeitė: geresnės sanitarinės sąlygos, daugiau medicininių pasirinkimų. Tai žymėjo technologinių galimybių sprogimą.“
Pavyzdžiui?
„Tokia reikšminga operacija kaip Cezario pjūvis labiau paplito ir ėmė gelbėti gyvybes. Kartais, kai vaiko galva yra pernelyg didelė, kad pralįstų pro motinos dubens ertmę, gimdymas gali baigtis mirtimi. Ši problema iš dalies genetinė. Jeigu leisite jai toliau egzistuoti, atlikdami Cezario pjūvius, mutacijos, kurios tai nulemia, gali plisti.“
Ar esama įrodymų, kad žalingos mutacijos tebeegzistuoja apsaugotoje aplinkoje?
„Taip, gana dažnai. Eksperimentuose su visų rūšių mikroorganizmais, taip pat ir su vaisinėmis muselėmis. Natūrali atranka neįmanoma, jei visi tėvai turi tą patį skaičių vaikų.“
„Jei leisite gyvūnams ištisas kartas gyventi palankiose sąlygose ir po to sudarysite jiems, pavadinkime, ‘karo meto sąlygas’, galėsite stebėti pablogėjimą. Pamatysite, kad mutacijos susikaupė.“
O palankios mutacijos? Ar jų gali daugėti esant tokioms aplinkybėms?
„Nežymiai. Galėtumėte pamanyti, kad gerų mutacijų nešiotojai pasižymi neproporcingai dideliu vaikingumu, tačiau tai mažai tikėtina Kas tebeveikia, tai seksualinė atranka. Tai reiškia, kad gyvūnai ieškosis sau partnerių su gerais sveikatos ir tinkamumo rodikliais, ir sudarančių kitų teigiamų charakteristikų turėjimo įspūdį. Galbūt tai sulėtins ir žalingų genų plitimą. Mažiausia, ko noriu, tai pasirodyti blogo pranašautoju.“
Kokias naujas palankias mutacijas galėtume panaudoti?
„Manau, kad elgesio. Žmonės gyvena vis glaudesnėje erdvėje, kur patiriamas didelis spaudimas gerai socialiai funkcionuoti. Aš netikiu teorija, kad miesto aplinka atrenka labiau antisocialų genotipą. Ar antisocialus elgesys neša naudą didmiesčiuose? Praėjusiame amžiuje genetikai ieškojo genų, kurie atvestų prie aukštesnio intelekto. Aš niekada to nesupratau. Nejau visam pasauliui reikia daugiau intelekto? Pasauliui, mano manymu, reikia daugiau supratimo, tolerancijos, draugiškumo ir malonaus bendravimo. Jei tai reiškia būti šiek tiek kvailesniems, tebūnie. Vis tiek bus likę gausybė ypač intelektualių žmonių.“
Foto: AFP
Versta iš nrc.nl
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą