Gruodžio mėnesio 6 dieną 90 metų sukaktį šventė profesorius, istorijos mokslų daktaras, Rusijos mokslo ir visuomenės veikėjas Jevgenijus Šmitas. Jubiliejaus išvakarėse jis davė interviu laikraščiui „Smolenskaja gazeta“.J. Šmitas gimė 1920 metų gruodžio 6 dieną Rudnioje (Smolensko sritis). Kai buvo 10-oje klasėje, jo tėvą sušaudė už pasisakymus, diskredituojančius sovietų valdžią, mat pasiskundė tuo, kad gyventi sunku ir nėra kuo maitinti vaikus. Badas buvo baisus. Būdamas vaikas, Jevgenijus matė, kaip mirusių nuo bado žmonių lavonus krovė ant perono. Tarnautojų vaikams išduodavo pagal korteles 200 gramų duonos. Kad nemirtų iš bado, Jevgenijaus tėvai nunešė į torgsiną (visasąjunginis prekybos su užsieniečiais susivienijimas) visas šeimos brangenybes. Išgyventi ketvirtajame dešimtmetyje, kai siautė badas, pavyko už valiutą, kurią atsiuntė močiutė iš Baltijos šalių.
Su jo kaip tyrėjo biografija galite susipažinti rusiškai internete.
Ištrauka iš interviu:
– Kaip jūsų archeologiniai atradimai pakeitė supratimą apie Smolensko žemės istoriją?
[...] Aš įnešiau reikšmingą įnašą į krivičių kultūros tyrinėjimus. Šios genčių sąjungos specialistų daug, bet aš turiu ypatingą koncepciją, paremtą archeologiniais duomenimis. Ji nesutampa su visuotinai priimtomis pažiūromis. VIII-X a. krivičių materialinė ir dvasinė kultūra smarkiai skiriasi nuo X-XIII a. Tai leidžia spėti, kad čia gyveno skirtingos tautos. Aš ėmiau ieškoti, kam artimi krivičiai skirtingais vystymosi etapais. Pasirodė, kad VIII-X a. kultūra identiška rytų baltų genčių (latgalių, žiemgalių ir senovės lietuvių) kultūrai. Vadinasi, krivičiai iš pradžių nebuvo slavai ir tik praėjus keliems šimtams metų, įeidami į senovės rusų valstybės sudėtį, asimiliavosi su kaimyninėmis slavų gentimis. Tačiau kalbinės ypatybės išduodavo jų neslaviškas šaknis, ir metraštininkas Nestoras „Senųjų laikų pasakojime“ jų nei karto slavais nepavadino.
Dauguma senovės rusų kultūros tyrinėtojų nepriima šio požiūrio taško, nes laiko jį nepatriotišku. O veltui. Pamaskvės kaimų gyventojų genetinio fondo tyrimai parodė, kad žymi dalis šiuolaikinių rusų turi visai ne slaviškas, o finougriškas šaknis. Taigi, sutrikti dėl dabartinių smolenskiečių neslaviškos kilmės nėra prasmės.
Leonidas Kajanidi. Išspausdinta „Smolenskaja gazeta“, 2010 m. gruodžio 4 d., Nr. 142 (717).
Visas interviu rusiškai čia: merjamaa.ucoz.ru
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą