pirmadienis, rugpjūčio 15

Dievybių sugrįžimas: iš Drisos upės iškeltas senovinis stabas

Ana Grigorian

Iš dešiniojo Dauguvos intako Drisos, tekančio pačioje Gudijos šiaurėje (Vitebsko sritis, Rasonų rajonas), dugno Minsko nardytojai kartu su Polocko archeologais iškėlė senovinį stabą, kurio amžius gali siekti VI-XII a. Pasak specialistų, radinys unikalus pasauliniu mastu. Medinė skulptūra apie tūkstantį metų pragulėjo sklype, kuris dabar yra 3-4 metrai po vandeniu. Istorinis radinys atvežtas į Minską išsamiam ištyrimui. Įdomi ir jo aptikimo istorija.


Skulptūra rasta Drisos upėje tarp Krasnopoljės (Slobodos) ir Amosenkų kaimų

Povandeninės žūklės mėgėjas pagriebė už stabo prieš 20 metų

1991 metais dviems povandeninės žūklės mėgėjams iš Polocko pasinėrus Drisos upėje, vienas iš jų sugriebė už medinės atramos, norėdamas atsilaikytų srovės nešimui. Pažvelgęs, už ko laikosi, nustebintas nardytojas įsiminė tą vietą, bet didesnės reikšmės pamatytai figūrai su žmogaus veidu nesuteikė... Praėjus 20 metų pažįstamam archeologui jis prasitarė apie medinę statulą upės dugne. Specialistai pasinėrė nurodytoje vietoje ir savo nuostabai aptiko radinį būtent ten, kur prieš 20 metų jį regėjo nardytojas.

– Apie stabą sužinojome tik tuomet, kai šių povandeninės žūklės mėgėjų pažįstamų rate atsirado žmogus, besidomintis archeologija, Anatolijus Belčikovas. Esame su juo pažįstami, tad vos tik išgirdęs apie skulptūrą ir išsiklausinėjęs iš nardytojų smulkmenas, jis pranešė apie tai man, – pasakoja Polocko valstybinio universiteto istorijos katedros vedėjas Denisas Dukas. – Nuvažiavome į tą vietą, panardėme ir supratome, kad daiktas išties vertingas, žymiai pranokstantis mūsų lūkesčius...


Vaizdo įrašas Viačeslavo Romanovičiaus

Skulptūra sveria apie 150 kilogramų

Buvo priimtas sprendimas iškelti radinį iš vandens. Polocko archeologai pagalbos kreipėsi į Minsko nardymo klubą „Kapitan Morgan“.

– Kėlėme jį apie valandą, – prisimena šio nardymo klubo vadovas Viačeslavas Romanovičius. – Stabas labai sunkus, apie 150 kilogramų! Pagamintas iš stambios ąžuolo šakos, jo pagrindas buvo užneštas smėliu, todėl iš pradžių jį apvalėme panaudodami siurblį, paskui su specialiu, grubiai šnekant, oro balionu pakėlėme virš dugno, nuplukdėme žemyn palei upės tėkmę iki atabrado, kur ir ištraukėme į paviršių...

Fotografijos iš forumo belklad.by









Pirmas šviežio oro gurkšnis po šimtų metų



Senovinį stabą su didelėmis pastangomis ištraukė keturiese...



Pasaulinės reikšmės radinys

Pasak Deniso Duko, apie panašius radinius galima tiktai svajoti.

– Tai pasaulinio masto artefaktas, – teigia susižavėjęs specialistas. – Aplinkybės per stebuklą susiklostė taip, kad jis išliko ir mums pavyko jį rasti.

Pasak eksperto, skulptūra galėjo atsidurti upėje po to, kai šiuose kraštuose buvo priimta krikščionybė: tuo metu tyčia buvo naikinami senosios religijos stabai.

– Greičiausiai stabas buvo padegtas, bet ugnis tik nestipriai pažeidė jo apatinę dalį, o paskui jis buvo įmestas į upę. O upė puikiai išsaugo medį, ypač ąžuolą, – aiškino pašnekovas. - Svarbu, kad figūra liko stovėti vertikalioje padėtyje, nes jeigu būtų nugriuvusi, liktų gulėti dugne, apnešta smėliu...

Pagal Viačeslavo Romanovičiaus stebėjimus, stabą iš viršaus buvo prispaudę keli rąstai, matyt, užkritę ant jo per tūkstantį metų. Galbūt dar ir dėl to upės tėkmė jo neišjudino.

Medinės skulptūros aukštis apie 1,20 m, plotis – 1,03 m, liemens diametras plačiausioje vietoje – 70 cm, siauriausioje – 60 cm.

– Jis apytiksliai galėtų sverti 150-200 kilogramų, labai sunkus, – pažymi Denisas Dukas. – Keturiese jį vos vos ištempė...



Skulptūros amžių nustatys ekspertizė

Priėmus sprendimą iškelti radinį, archeologai ėmė ieškoti įstaigos, galinčios užtikrinti tolesnę radinio konservaciją ir restauraciją – juk medį, ištrauktą iš vandens, kur jis išbuvo apie tūkstantį metų, galima rimtai pažeisti. Baltarusios mokslų akademijos Istorijos institutas sutiko atlikti būtinas procedūras, prieš pradedant skulptūrą eksponuoti muziejuje. Ekspertizės rezultatai paaiškės maždaug po mėnesio.

– Atlikus ekspertizę bus galima tiksliai pasakyti jo amžių, nustačius metus, kada medis buvo nukirstas, – sako Denisas Dukas. – Apytikriai tai krikščionybės įvedimo Polocko žemėje laikai, XI-XII amžiai. Nors pilnai gali būti, kad stabas pateko į vandenį ir žymiai anksčiau per kokį nors kataklizmą.

Kaip pažymi specialistas, ąžuolo šaka, iš kurios pagamintas stabas, iš pradžių buvo išpjauta, paskui smarkiai aptašyta kirviu, o vėliau su kaltu padarytas atvaizdas.

– Yra pjovimo pėdsakų, o pjūklus čia pradėjo naudoti tik nuo VI-VII amžių, – atkreipia dėmesį Denisas Dukas.

Pasak Viačeslavo Romanovičiaus, stabas atrastas upės vietoje, apsuptoje miško.

– Iš visko sprendžiant, kadaise ten buvo gana tankiai gyvenamas rajonas, – spėja jisai. - В Apylinkėse daug pilkapių, seniausi jų datuojami VI amžiumi. Galbūt toje vietoje būta šventyklos, o paskui upė pakeitė savo tėkmę.



Pagal news.tut.by

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą