„Merjamaa“ žurnale po vienu straipsniu radau įdomų komentarą (palikau kai kuriuos rusiškus žodžius, kurie sunkiau išsiverčia, kabutėse):
...Aš gimiau Buguruslano rajone, Nuštaikino mordvių kaime. Greta taip pat mordvių kaimas Kiriuškino. Šiuos kaimus 1760 metais įkūrė persikėlėliai iš Simbirsko apskrities (vėliau Buinsko apskritis), Nuštaikino gyventojai iš Atiaškino, o Kiriuškino – iš Arkajevo... Į Simbirsko apskritį jie atėjo XVII amžiuje, iki Simbirsko pastatymo. Šių dviejų kaimų gyventojai smarkiai skiriasi vieni nuo kitų. Nuštaikino gyventojai paprastai yra šviesių plaukų ir akių bei blyškių veidų. O Kiriuškino – tamsesnių veidų („kopčionnyje“) ir tamsių plaukų (prie smilkinių jie margesni – „pegije“). Kiriuškino žmonės žino nuštaikiniečius nuo 1600 metų, o gal ir anksčiau. Ir jie mus vadina „Golat“ („Голат“). Ir mūsų kaimiečiai labai panašūs į Galičo gyventojus iš jūsų straipsnio [Turi omenyje Galičą Kostromos srityje - R.S.]. Ir nors šalia mūsų kaimų ir mūsų protėvių gyvenviečių nuo 1600 metų negyveno šalia rusai, mūsų kalba (Nuštaikino gyventojų) smarkiai surusėjusi, o moterys visada dėvėjo marškinius („kofty“) ir sijonus. Gretimame Kiriuškino kaime ir kalba, ir drabužiai buvo nacionaliniai. Prašau pakomentuoti.
Kitoje vietoje internete matomai to paties veikėjo paaiškinta, kad patys gyventojai kaimą vadina Nuštavele. Nuštaikino, Nuštajevo – variantai su prilipdytomis rusiškomis galūnėmis.
Čia iškarpa iš 1912 m. Buguruslano rajono žemėlapio su dviem minėtais kaimais apačioje:
O čia jau dabartinis kelių žemėlapis:
Ant dabartinio Rusijos administracinio žemėlapio pažymėjau komentare minėtą XVIII a. migraciją nuo rytinių Mordvos pakraščių į Buguruslano apylinkes:
...Aš gimiau Buguruslano rajone, Nuštaikino mordvių kaime. Greta taip pat mordvių kaimas Kiriuškino. Šiuos kaimus 1760 metais įkūrė persikėlėliai iš Simbirsko apskrities (vėliau Buinsko apskritis), Nuštaikino gyventojai iš Atiaškino, o Kiriuškino – iš Arkajevo... Į Simbirsko apskritį jie atėjo XVII amžiuje, iki Simbirsko pastatymo. Šių dviejų kaimų gyventojai smarkiai skiriasi vieni nuo kitų. Nuštaikino gyventojai paprastai yra šviesių plaukų ir akių bei blyškių veidų. O Kiriuškino – tamsesnių veidų („kopčionnyje“) ir tamsių plaukų (prie smilkinių jie margesni – „pegije“). Kiriuškino žmonės žino nuštaikiniečius nuo 1600 metų, o gal ir anksčiau. Ir jie mus vadina „Golat“ („Голат“). Ir mūsų kaimiečiai labai panašūs į Galičo gyventojus iš jūsų straipsnio [Turi omenyje Galičą Kostromos srityje - R.S.]. Ir nors šalia mūsų kaimų ir mūsų protėvių gyvenviečių nuo 1600 metų negyveno šalia rusai, mūsų kalba (Nuštaikino gyventojų) smarkiai surusėjusi, o moterys visada dėvėjo marškinius („kofty“) ir sijonus. Gretimame Kiriuškino kaime ir kalba, ir drabužiai buvo nacionaliniai. Prašau pakomentuoti.
Kitoje vietoje internete matomai to paties veikėjo paaiškinta, kad patys gyventojai kaimą vadina Nuštavele. Nuštaikino, Nuštajevo – variantai su prilipdytomis rusiškomis galūnėmis.
Čia iškarpa iš 1912 m. Buguruslano rajono žemėlapio su dviem minėtais kaimais apačioje:
O čia jau dabartinis kelių žemėlapis:
Ant dabartinio Rusijos administracinio žemėlapio pažymėjau komentare minėtą XVIII a. migraciją nuo rytinių Mordvos pakraščių į Buguruslano apylinkes:
Greičiausiai tie patys galyčiai, galindai, galiniai, o tiksliau reiktų tyrinėti. Nors apskritai senovėje dabartinėje Rusijoje gyveno tik baltai ir visokie ugrofinai. Jokio slavų antplūdžio tikriausiai nebuvo, tik baltų slavėjimas per bažnyčią.
AtsakytiPanaikinti