antradienis, kovo 17

Daugpilyje veikia kavinė, kurioje klientai aptarnaujami tik latviškai


skaties.lv, 2015 metų kovo 14 d.

Kaip susikalbėti latviškai ten, kur lengviau būtų pereiti prie rusų kalbos? Apie tai galėtų papasakoti kiekvienas Daugpilio latvis. Tačiau Faibuševičių šeima išskirtinė. Ji skatina prie latvių kalbos pereiti rusakalbius. Kaip patys sako, – ne primesdami, o sudomindami latviškumu kitataučius.


Nors kalbėti latviškai atrodytų savaime suprantama, tačiau Daugpilyje tam reikia daug drąsos ir šiek tiek atkaklumo. Vakare po darbo dienos klube „Artilerijos rūsiai“ groja didžėjus, miestiečiai užsuka išgerti kavos ar alaus, ir viešpatauja išties jauki atmosfera. Už bufeto triūsia barmenas Eduardas, žinantis, kad prieš akis savaitės pabaiga, kuomet laukia tiek žmonių, jog dalies net teks atsiprašyti, kad vietų nebeliko. Prie bufeto susėdusios kitos dvi darbuotojos juokauja – joms keista, jog vieta, kurioje dirbi, kartu yra vienintelė mieste, kur gali pailsėti.

Daugpilis – miestas, kuriame lengviau būti rusu. Teisybės dėlei, ne tiek rusu, kiek rusakalbiu. Tačiau Eduardas atsisako tokiu būti. Jis gimė ir pirmus dvejus metus praleido Rusijoje, jo tėvas rusas, jis pats turi Rusijos pasą, tačiau gyvena, mokosi ir dirba Daugpilyje. Išmokti latvių kalbą jam atrodo savaime suprantamas dalykas. „Man kelia nuostabą, jog kai kurie čia gyvenantys negali suregzti paprasčiausios frazės latvių kalba,“ stebisi Eduardas, pažymėdamas, kad pats gimė Rusijoje, tačiau latviškai šneka geriau už daugelį rusakalbių, šiame mieste praleidusių visą gyvenimą. Eduardas faktiškai įkūnija šio baro esmę – nesvarbu tautinė priklausomybė, svarbu priminti, jog čia yra Latvija.

Baro šeimininko Andrejaus Faibuševičiaus tėvas taip pat rusas, gimęs Sibire. Į Latviją atvyko studijuoti, susipažino su Andrejaus motina ir pasiliko. Dabar Andrejus pats – trijų vaikų tėvas, ir abu su žmona Inara, tikra latgaliete, gerokai prisiplūkia, kad išsaugotų latvybę bent jau savo aplinkoje. Taip išsivystė idėja atidaryti Daugpilyje barą, kuriame būtų aptarnaujama tik valstybine kalba. „Kokių nors konfliktų nepasitaikė. Jei kažkas ir nutiko, tai išpūsta dėl didesnės sensacijos,“ mano Andrejaus žmona Inara. „Sakykim, didelių konfliktų. Aš pats esu gavęs per galvą. Tačiau taisyklė, kurią bandome įvesti, – mes nerūšiuojame publikos. Tarkim – kas tu esi? Tiesą sakant, mūsų tai visiškai nedomina. Mums užtenka žinoti, kad tu esi vietinis ir mes su tavimi kalbėsimės latviškai,“ savo nusistatymą kavinėje kalbėti valstybine kalba pagrindžia Andrejus.

Faibuševičius pykdo frazė, kad Latvijoje be rusų kalbos neįmanoma užsiimti verslu. Taip nėra! Jau pusantrų metų gyvos muzikos koncertų vakarai sutraukia pilną rūsį žmonių. Taip ir turi vykti integracija, nelaukiant, kol viską padarys valstybinės įstaigos.

„Kaip galima suvirškinti žodžius, jog kalta valstybė? Mes esame valstybė. Mes nelaukiame, kol kas nors [įvyks – red.], mes čiumpame ir patys darome. Kaip norime, kaip suprantame,“ mano Faibuševičiai.

Savo veikla nedidelis baras net išgarsėjo pasaulyje – čionai atvyksta užsienio žiniasklaidos atstovai, iš pradžių neteisingai perprasdavę ir rašydavę, jog bare neleidžiama kalbėti rusiškai. Tikrovė tokia, kad pirmas stiklas dar užsisakomas rusų kalba, bet eidami antro, liežuviui atsirišus, jau stengiasi tai padaryti latviškai.

Video: 


Panašūs straipsniai:
Europos Komisijos tyrimas atskleidė latvių diskriminaciją dėl kalbos (2010 m. birželio 20 d.)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą