Kalniškės mūšio minėjimas

Gegužės 16 dieną, šeštadienį, pasitaikė proga nuvykti prie Meškakalnio arba Šešiagrašio kalnelio (dabar vadinamo ir Didvyrių kalneliu) Kalniškės miške – kur jau daugelį metų rengiami Kalniškės mūšio paminėjimai.

Čia 1945 m. gegužės 16 d. vyko vienas didžiausių mūšių lietuvių rezistencijos istorijoje. Apie 100-120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko pajėgų. NKVD pajėgų nuostoliai - keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Žuvo daugiau kaip 40 (pasak operatyvinių dokumentų - 62) partizanų. Daliai laisvės kovotojų pavyko prasiveržti iš apsupties.

Apie mūšį daugiau galima pasiskaityti: Atminties kaleidoskopas. Gegužės 16 diena: Kalniškių mūšio diena (Bernardinai.lt, 2005 05 16). Čia rasite ištraukų iš Tauro apygardos partizanų kapeliono kun. Justino Lelešiaus – Grafo dienoraščio, partizano Broniaus Gurevičiaus prisiminimų.



Šįmet renginys pirmąsyk pavadintas patriotinių partizaninių dainų švente „Teskamba žygio dainos milžinkapių šaly".




Garbės sargyboje.






Virš kalno kyla Trispalvė.



Kalniškės mūšyje žuvo 45 partizanai. Iš jų dvi moterys: Onutė Vilčinskienė-Drebulė ir Albina Griškonytė-Neifaltienė-Pušelė (Neifaltos-Lakūno žmona). Jos buvo įsilipusios į egles ir iš kulkosvaidžių skynė priešą, kol temstant abi buvo susektos ir sovietų snaiperių „užgesintos". Šias drąsias partizanų kovotojas išdavusios ginklų ugnys.

„Kalniškės mūšyje žuvusių partizanų artimieji tvirtina, kad namuose jaunuolių įsitraukimui į ginkluotąją kovą pritarta, tėvai laimino išeinančiuosius partizanauti. Kito pasirinkimo nebuvo - įsitikinę. Tikėta kova už Laisvę. Štai Edvardo Žukausko tėvas, 1918-ųjų Laisvės kovų savanoris, vaikams net pagrasinęs: „Jei neišeisite į miškus, aš pats išeisiu!"

Leonas Botyrius-Tarzanas buvo tvirtai nusistatęs prieš okupantą: „Netarnavau vokiečiui, netarnausiu ir rusui. Jau geriau žūti", - taip kalbėjo namiškiams išeidamas pas partizanus.


Ilgą programą atliko Lietuvos Kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras „Geležinis vilkas", vadovaujamas kapelmeisterio kapitono Viktoro Ščetilnikovo.


Virš kalno išdidžiai plėvesuoja mūsų vėliava.




Paminklai skendo gražiausiose gėlėse.






Į renginį atvyko visas autobusas jaunųjų šaulių iš Alytaus (ačiū jiems už pavėžėjimą atgal).


Renginio pabaigoje gardžia koše ir arbata vaišino Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai.




Vieni iš daugelio pasirodžiusių atlikėjų - „Kupolė" - sudainavo kelias dainas. Vieną iš jų skirtą Kalniškės mūšiui, kitą - partizanui Rugiui.


A. Ramanausko-Vanago jaunesnioji sesuo Aldona Sujetienė padėkojo visiems susirinkusiems, kad supranta reikalą ir nepamiršta mūsų praeities, mūsų Tėvynės, kovos už nepriklausomybę.


Punskiečiai iš Punsko kultūros namų kapelos „Klumpė".


Ištuštėjusi scena. Mūsų vėliava taip gerai dera prie miško spalvų...

Vaidila, tu prikelki juos naujiems Pilėnams,
O tu prikelt, prikelti juos gali!
Teskamba kankliai, teskamba žygio dainos vienos
Naujų milžinkapių šaly.

(J. Aistis)

(viršutinė iliustracija paimta iš http://augustasramonas.wordpress.com/lithuania-militaris/)