Tomas Bartkus. Katalikų švietėjai ir Romuva - puikus savalaikis požiūris, išdėstytas straipsnyje Bernardinuose. Keletas citatų:
...Mus intriguotų kitas, tam tikra prasme paradoksalus dalykas – ar vien tik šios Romuvos ypač gerbiamos asmenybės, nesusijusios ar mažai susijusios su Lietuvos Katalikų Bažnyčia, turėjo įtakos bendrijos tęstinumui bei dabartinės tikėjimo doktrinos susiformavimui? Jei vertintume pagal požiūrį, darbus, veikalus ir kūrybą, ar nerastume ir tarp katalikų švietėjų, katalikų istorikų bei kitų iškilių katalikybės veikėjų tokių iškilių žmonių, kurie taip pat galėtų atsirasti Romuvos deklaruojamų asmenybių sąraše, kuris labai mažai arba visiškai nesusijęs su pačia katalikybe?
...Labiausiai domintų katalikų istorikai Zenonas Ivinskis (1908–1971), Juozas Jakštas (1900–1989), Adolfas Šapoka (1906–1961), katalikų kanauninkas ir poetas Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932), katalikų filosofai Juozas Girnius (1915–1994), Stasys Šalkauskis (1886–1941), filosofas teologas Antanas Maceina (1908–1987).
...Pateikę kai kuriuos teiginius ir koncepcijas, kurių, be jokios abejonės, rastume daug daugiau, galėtume teigti, kad tiek Romuvos dabartinei pasaulėžiūrai, tiek tebesančiam romantiškam požiūriui į senąją pagoniškąją Lietuvą įtakos turėjo ir tebeturi ir XIX–XX katalikų švietėjai, ugdytojai bei istorikai. Tad darkart priminkime draugišką katalikišką siūlymą Romuvai – galėtumėte įtraukti ir katalikus švietėjus į dvasinių asmenybių, kurias deklaruojate, sąrašą, labiau atsisakant neigiamų pačios katalikybės vertinimų. Analogiškai ir katalikai, vertindami Romuvą, turėtų susilaikyti nuo vis dar pasitaikančių neigiamų šios religinės bendrijos vertinimų. Tiek romuviečio, tiek kataliko (visi esame lietuviai...) sąmonė neturėtų būti suskaldyta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą