A. Radinis. Dėl baltų dėmių archeologijoje. Oksforde sėdinčiam archeologui išties Europos archeologija rytuose baigiasi kažkur ties Vysla. Toliau eina balta dėmė iki Novgorodo, kur prasideda turtinga archeologinių tyrinėjimų ir radinių zona. Mums vis dar labai sunku tą baltą dėmę archeologijoje tarp Vyslos ir Novgorodo užpildyti baltų tyrinėjimams skirta informacija.
[...]
A. Radinis. Panašiai nutiko ir mūsų kraujo broliams prūsams. Labai turtingos kultūros tauta, bet viską prarado, nesukūrę valstybės prūsai istorijos arenoje turėjo užleisti vietą kitoms tautoms. Narsiai kovėsi, daugybę kraujo – savo ir svetimųjų – praliejo, bet taip ir neišliko.
ML. Išliko archeologijoje, istorijoje ir mūsų tautų atmintyje. Išliko vardas. Gal ir tai nemažai, jeigu vertintume tūkstantmečių masteliais.
A. Radinis. Koks galingas buvo hunų vadas Atila, sukūrė milžinišką imperiją, o kur ta imperija šiandien? Mes dar galime būti dėkingi Istorijai, kad dvi baltų tautos vis dėlto išliko, gyvuoja puikioje vietoje prie Baltijos jūros. Svajoju apie parodą, kurioje būtų parodyti prūsai ir kuršiai bendroje ekspozicijoje. Galėtume perteikti šių dviejų labai įdomių ir reikšmingų baltų tautų tarpusavio ryšius, jų kultūrų persiliejimą.
ML. Kartais gal reikėtų ir pasidžiaugti tuo, ką turime, kad dar kalbame savo protėvių kalba. Tai viena iš šių baltams skirtų parodų pamokų: reikia išmokti vertinti tai, ką turime, kas esame.
A. Radinis. Svarbiausia, kad mūsų tautų, mūsų valstybių ateitis jau priklauso ir nuo mūsų pačių. Tegu ne šimtu procentu, bet priklauso. O tai jau daug, nes istorijoje buvo daug sudėtingesnių ir problemiškesnių laikų, kai nuo pačių mūsų tautų jau nedaug kas priklausė.
(Vertybės, kurios telkia mūsų tautas, Mokslo Lietuva, 2009 m. vasario 12 d., Nr. 3 (403))
[...]
A. Radinis. Panašiai nutiko ir mūsų kraujo broliams prūsams. Labai turtingos kultūros tauta, bet viską prarado, nesukūrę valstybės prūsai istorijos arenoje turėjo užleisti vietą kitoms tautoms. Narsiai kovėsi, daugybę kraujo – savo ir svetimųjų – praliejo, bet taip ir neišliko.
ML. Išliko archeologijoje, istorijoje ir mūsų tautų atmintyje. Išliko vardas. Gal ir tai nemažai, jeigu vertintume tūkstantmečių masteliais.
A. Radinis. Koks galingas buvo hunų vadas Atila, sukūrė milžinišką imperiją, o kur ta imperija šiandien? Mes dar galime būti dėkingi Istorijai, kad dvi baltų tautos vis dėlto išliko, gyvuoja puikioje vietoje prie Baltijos jūros. Svajoju apie parodą, kurioje būtų parodyti prūsai ir kuršiai bendroje ekspozicijoje. Galėtume perteikti šių dviejų labai įdomių ir reikšmingų baltų tautų tarpusavio ryšius, jų kultūrų persiliejimą.
ML. Kartais gal reikėtų ir pasidžiaugti tuo, ką turime, kad dar kalbame savo protėvių kalba. Tai viena iš šių baltams skirtų parodų pamokų: reikia išmokti vertinti tai, ką turime, kas esame.
A. Radinis. Svarbiausia, kad mūsų tautų, mūsų valstybių ateitis jau priklauso ir nuo mūsų pačių. Tegu ne šimtu procentu, bet priklauso. O tai jau daug, nes istorijoje buvo daug sudėtingesnių ir problemiškesnių laikų, kai nuo pačių mūsų tautų jau nedaug kas priklausė.
(Vertybės, kurios telkia mūsų tautas, Mokslo Lietuva, 2009 m. vasario 12 d., Nr. 3 (403))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą