ketvirtadienis, gegužės 3

Etnoregionalizmas: Nebaigta Baltijos tautų misija

Rokas Sinkevičius

Besidairant Lietuvos valstybės praeityje laikų, kurie žymėtų idealų būvį ir kokybę, daugelio akys neretai krypsta į didingus LDK laikus iki unijos su Lenkija, į tuometės mūsų valstybės poveikį gudų (baltarusių) ir ukrainiečių tautų susidarymui. Tačiau 1918 metais paskelbta nepriklausomybė reiškė ne tik prasidėjusį naują valstybingumo etapą. Ji žymėjo naujos unikalios istorinės misijos pradžią. Baltijos tautos – tai mažosios Rusijos imperijos tautos, parodžiusios, kad imperinė globa joms visiškai nereikalinga.

Jei ne palankios aplinkybės, mūsų likimas galėjo būti panašus į daugelio kitų kolonizuotų tautų. Tačiau nugalėję likimą mes stojome į priešstatą su Rusija ir jos „ypatinga civilizacine misija“, kaip mėgstama sakyti jau šiais laikais. Būtent tos tautos, kurios 1917–1920 metais išsprūdo iš imperinių gniaužtų – lietuviai, latviai, estai, lenkai, suomiai, Besarabijos moldavai – po dvidešimties metų tapo raudonu pavidalu atsinaujinusios imperijos pirmaisiais taikiniais.