antradienis, vasario 18

Lenkija sudurstyta iš kelių tautinių ir regioninių tapatybių?

David Forniès

Lenkiškas nacionalizmas pasižymi gana homogenišku Lenkijos suvokimu. Ne taip jau paprasta rasti lenkų – ar jie laikytų save dideliais nacionalistais, ar ne – kurie nenustebtų sužinoję, jog šalies viduje egzistuoja autochtonų bendruomenės, kurios nelaiko savęs lenkų nacijos dalimi. Tačiau tai nekliudo atsirasti judėjimams, kurie sudaro alternatyvą hegemoniškam Lenkijos nacionalizmui.

Abejojimas Lenkijos valstybės nacionaline vienybe greičiau pažadins baimes, susietas su istoriniu šalies vystymusi, ypač tamsiais epizodais – Lenkijos padalijimais XVIII amžiuje arba visai nesenais įvykiais – vokiečių ir sovietų okupacijomis.

Galbūt šis fonas paaiškina politinį ir emocinį konfliktą, kurį Lenkijoje įžiebė pastaraisiais dviem dešimtmečiais iškilęs sileziečių nacionalizmas. Iškart po komunizmo žlugimo kai kurie sileziečiai pradėjo tvirtinti, jog Lenkija turėtų pripažinti šalies viduje egzistuojančias nelenkiškas tautines tapatybes. Sileziečių reikalavimai darė vis stipresnį poveikį ir 2002 metais pasiektas pirmas ryškus rezultatas: tais metais vykusiame gyventojų surašyme 173 tūkstančiai žmonių pažymėjo esantys sileziečių tautybės. Tai įvyko, nors Lenkijos institucijos laikosi pozicijos, kad sileziečių tautybė oficialiai neegzistuoja.

šeštadienis, vasario 8

Jūs užmerkėte akis ir vykote į olimpiadą. Jūs ją pralaimėjote. Šis žmogus ją laimėjo.



Naujoje šunų prieglaudoje Baranovkoje netoli Sočio laukiniai šunys dėkoja autošaltkalviui ir kovotojui už gyvūnų gerovę Jevgenijui Popovui už stebuklingą išsigelbėjimą iš Putino skerdikų rankų Olimpiniame Kaimelyje.

In a new dog shelter in the village of Baranovka near Sochi ever so grateful stray dogs are thanking Yevgeny Popov, an auto mechanic and animal rights campaigner for saving their lives and rescuing them from the clutches of dog catchers at the Olympic Village.

В новом собачьем приюте в Барановке возле Сочи бродячие собаки благодарят автослесаря и борца за права животных Евгения Попова за чудесное спасение из лап живодеров в Путинской Олимпийской Деревне.

Sergejus Loiko, „Los Angeles Times“ korespondentas

Valios triumfas




Kiekvieną dieną Nina Toromonian ateina į savo namo griuvėsius Sočio centre, kad pašertų savo gyvūnų.

Sklypą (25 arus) ir namą su vaizdu į jūrą atėmė jėga ir nugriovė – neva trukdė tiesti Kurortinį prospektą.

Name gyveno 13 žmonių. Trys šeimos. Suteikė bendrą kompensaciją 5 milijonus rublių (apie 367 tūkst. litų). Iškeldino omonovcai su kaukėmis ir automatais 2013 metų spalio 23 dieną. Kuomet prospektas jau buvo nutiestas už dviejų kilometrų nuo Ninos namų.

Šį sklypą jos senelis oficialiai gavo 1947 metais už parodytą heroizmą „Didžiojo Tėvynės karo“ metais.

Nei viena iš trijų giminaičių šeimų nusipirkti ne tik namo, bet ir buto Sočyje neišgali. Glaudžiasi, kas kur gali. Kaip bomžai.

Privačių namų į dešinę ir kairę nuo sklypo niekas nejudino. Ekspertai tvirtina, jog kažkas užsigeidė Ninos sklypo ir pasinaudodamas Putino olimpiada jį užsigrobė. Iš tikrųjų pagal Sočio kainas šiandieninė jo kaina turėtų būti ne mažiau kaip 40 milijonų rublių.

Kuomet omonovcai paėmę už plaukų vilko verkiančias moteris iš namo, devynerių metukų vaikaitis Griša suriko: „Nešaudykite, nežudykite mūsų“. Jo motina pabandė jį nuraminti, paėmė už rankos ir pasakė: „Nebijok, sūneli. Tai tik filmą stato. Apie fašistus...“

Sergejus Loiko, „Los Angeles Times“ korespondentas
facebook.com