
„Kaip nacionalinės imamos propaguoti tokios tradicijos, kurios, aš manau, neturi nieko bendro su mūsų tautos mentalitetu: kuomet į mūsų kultūrą tempiami Radvilos, Sapiegos, Oginskiai kaip būtent gudų didikų giminių atstovai“, – sakė Krištapovičius. Pasak jo, visos šios personalijos, nežiūrint į tai, kad didikų giminių atstovai gimė ir gyveno Gudijos teritorijoje, priklauso kitai kultūrai, kitam mentalitetui ir kitai nacijai.
„Atrodytų, kad bandymai išvesti gudų tapatybę iš taip vadinamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tai bandymai, kurie lieka tikrosios mūsų dvasinio tvirtėjimo ir vystymosi raidos nuošalyje“, – pareiškė IAC prie Prezidento administracijos atstovas.
Jo nuomone, XVI-XVII amžių sankirtoje gudų tautai buvo „prievarta primesta“ bažnytinė unija. Tuo metu „gudų mentaliteto specifika formavosi pačios liaudies – valstiečių ir miestiečių – rėmuose, aukštojo etninio luomo nebuvo“, tvirtino Krištapovičius.
Jis pareiškė, kad šalyje reikia dar kartą „įdėmiai perskaityti gudų istoriją, perskaityti gudų nacionalinio charakterio tapsmą, pamatyti, kad tokie bruožai, kaip tolerancija, geraširdiškumas, darbštumas – tai teisingi bruožai“.
Savo ruožtu Nacionalinės mokslų akademijos Humanitarinių mokslų ir menų skyriaus akademikas-sekretorius Aleksandras Kovalenia pareiškė, kad negali sutikti su tuo, kad gudai turėtų išbraukti tuos arba kitus istorinius laikotarpius, o taip pat reikšmingus vardus. Pasak jo, reikia didžiuotis visais, kurie gyveno šalies teritorijoje ir įėjo į istoriją savo pasiekimų dėka. „Jau vienąsyk žiūrėjome į istoriją pro komunistinės ideologijos prizmę“, – sakė Kovalenia. Tuo pačiu, jo nuomone, neverta idealizuoti vienų ar kitų Gudijos istorijos laikotarpių, reikia tolerantiškai žiūrėti į praeitį.
naviny.by (su vaizdo įrašu), vertė Rokas Sinkevičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą